Popieius Benediktas XVI
Apatalikasis laikas „motu proprio datae“ SUMMORUM PONTIFICUM
Popieiai iki pat i laik visada rpinosi, kad Kristaus Banyia dievikajai Didybei visada teikt deram kult „dl Jo vardo lovs ir garbs“ bei „dl visos Jo ventosios Banyios naudos“.
Nuo neatmenam laik laikytasi ir ateityje turt bti laikomasi principo, „pagal kur kiekviena dalin Banyia turi bti santarvje su visuotine Banyia ne tik tikjimo mokymu bei sakramentiniais enklais, bet ir i apatalikos ir nepertraukiamos tradicijos perimtais paproiais, kuri btina laikytis ne vien klaidoms ivengti, bet ir sveikam tikjimui perteikti, nes Banyios maldos statymas (lex orandi) atitinka jos tikjimo statym (lex credendi)“ (1).
Tarp deramai tuo besirpinusi popiei isiskiria ventasis Grigalius Didysis; is popieius jaunoms Europos tautoms rpinosi perteikti tiek katalik tikjim, tiek romiei ankstesniais amiais sukauptus kulto bei kultros lobius. Jis paliep apibrti ir isergti Romoje vstos ventosios liturgijos – tiek Mii aukos, tiek officium divinum – form. Jis kuo labiausiai palaik vienuolius ir vienuoles, kurie tarnavo vadovaudamiesi Benedikto regula ir visur kartu skelb Evangelij, savo gyvenimu liudydami iganing Regulos itar, kad „niekam neteiktina pirmenyb Dievo darbo atvilgiu“ (cap. 43). Taip ventoji liturgija, veniama pagal romikj paprot, padar vaising ne tik daugelio taut tikjim ir pamaldum, bet ir j kultr. Akivaizdu, kad vairi pavidal lotynikoji Banyios liturgija visais krikionikosios epochos amiais teik paskat daugybs ventj dvasiniam gyvenimui, stiprino daugybs taut religin doryb bei j pamaldum dar vaising.
Tam, kad ventoji liturgija veiksmingiau atlikt i uduot, ami tkmje ypating dmes skyr daug kit popiei, tarp kuri ikyla ventasis Pijus V; paragintas Tridento Susirinkimo, jis su dideliu pastoraciniu uolumu atnaujino Banyios kult, rpinosi pataisyt ir „Banyios tv norm laikantis atnaujint“ liturgini knyg leidimu bei perdav jas lotynikajai Banyiai jomis naudotis.
Tarp Romos rito liturgini knyg aikiai isiskiria Romos miiolas, rutuliojsis Romos mieste ir vlesniais amiais laipsnikai gijs formas, labai panaias gyvuojanias naujesnse kartose.
„Btent to paties tikslo popieiai siek vlesniais amiais, prie nauj laik taikydami ar pagal tai nustatydami ritus bei liturgines knygas ir galiausiai ms amiaus pradioje msi platesnio atnaujinimo“ (2). Taip elgsi ms pirmtakai Klemensas VIII, Urbonas VIII, ventasis Pijus X (3), Benediktas XV, Pijus XII ir palaimintasis Jonas XXIII.
Naujesniaisiais laikais Vatikano II Susirinkimas ireik trokim vl atnaujinti prideram dmesingum bei pagarb kultui bei pritaikyti j prie ms laik poreiki. Tokio trokimo akinamas, ms pirmtakas popieius Paulius VI 1970 m. patvirtino lotynikajai Banyiai skirtas reformuotas ir i dalies atnaujintas liturgines knygas; visame pasaulyje jos buvo iverstos daugelio taut kalbas ir noriai priimtos vyskup bei tikinij. Jonas Paulius II perirjo Romos miiolo trei editio typica. Taip popieiai prisidjo, kad „is tam tikras liturginis pastatas“ i naujo suspindt savo „kilnumu ir darnumu“ (4).
Kai kuriose vietovse nemaai tikinij tokia meile ir taip jausmingai buvo ir tebra prisiri prie j kultr bei dvasi giliai persmelkusi ankstesni liturgini form, kad popieius Jonas Paulius II, skatinamas toki tikinij pastoracijos sumetim, Dievo kulto kongregacijos parengtu ypatingu indultu Quattuor abhinc annos 1984 m. leido naudotis 1962 m. Jono XXIII ileistu Romos miiolu; 1988 m. Jonas Paulius II savo apatalikuoju laiku „motu proprio“ Ecclesia Dei vl paragino vyskupus plaiai ir dosniai teikti toki galimyb to praantiems tikintiesiems.
Atsiliepdami kartus toki tikinij praymus, jau ilgai svarstytus ms pirmtako Jono Pauliaus II, taip pat iklausytus ms tv kardinol 2006 m. kovo 23 d. surengtoje konsistorijoje, visk giliai apmst, kreipsi Šventj Dvasi ir tvirtai pasitikdami Dievo pagalba, iuo apatalikuoju laiku NUTARIAME:
1 str. Pauliaus VI paskelbtas Romos miiolas yra lotynikj apeig Katalik Banyios lex orandi prastin iraika. Tuo tarpu Šv. Pijaus paskelbtas ir pal. Jono XXIII i naujo ileistas Miiolas yra Banyios to paties lex orandi ypatingoji iraika ir deramai gerbtinas dl savo garbingo bei seno naudojimo. Šios dvi Banyios lex orandi iraikos jokiu bdu neskatina Banyios lex credendi skilimo, nes tai tra du Romos rito naudojimo bdai.
Todl leidiama Mii auk vsti pagal Jono XXIII 1962 m. paskelbto ir niekada neataukto Romos miiolo editio typica kaip Banyios liturgijos ypatingj form. Ankstesniuose dokumentuose Quattour abhinc annos ir Ecclesia Dei nustatytos io Miiolo naudojimo slygos pakeiiamos taip:
2 str. Miiose, veniamose nedalyvaujant tautai, bet kuris katalik kunigas – ne vienuolis ar vienuolis – gali naudotis arba palaimintojo popieiaus Jono XXIII 1962 m. paskelbtu Romos miiolu, arba popieiaus Pauliaus VI 1970 m. paskelbtu Romos miiolu bet kuri dien, iskyrus ventj Tridien. Noriniam vsti pagal vien ar kit Miiol kunigui nereikia jokio leidimo – nei Apatal Sosto, nei savo ordinaro.
3 str. Jei pavstojo gyvenimo institut bei apatalikojo gyvenimo draugij, tiek popieikosios, tiek diecezins teiss, bendruomens pageidauja savo konventines, arba „bendruomens“, Miias vsti savo oratorijoje pagal Romos miiolo 1962 m. editio typica, joms tai leidiama. Jei pavien bendruomen ar visas institutas arba draugija nori, kad toks ventimas bt danas, prastinis ar nuolatinis, is klausimas sprstinas auktesni vyresnij laikantis teiss norm, dalini statym bei stat.
4 str. ventj Mii ventim, apie kur kalbama 2 str., laikantis teiss nuostat, gali bti leidiami patys to praantys tikintieji.
5 str. § 1. Parapijose, kuriose nuolatos yra prie ankstesns liturgins tradicijos prisiriusi tikinij grup, klebonas turi noriai priimti j praymus ventsias Miias vsti pagal 1962 m. ileisto Romos miiolo rit. Pats jis turt rpintis toki tikinij gerov darniai suderinti su prastine, pagal kan. 392, vyskupo vadovaujama parapine pastoracija, vengdamas nesantarvs bei skatindamas visos Banyios vienyb.
§ 2. Švsti pagal pal. Jono XXIII Miiol galima eilinmis savaits dienomis; sekmadieniais ir veni dienomis galimas tiktai vienas toks ventimas.
§ 3. Klebonas turt to praantiems tikintiesiems ar kunigams leisti vsti ia ypatingja forma ir ypatingomis progomis, kaip antai, sutuoktuvs, laidotuvs, ar proginiai ventimai, pavyzdiui, piligrimins kelions.
§ 4. Kunigai, besinaudojantys pal. Jono XXIII Miiolu, turi bti tinkami ir neturti teisini klii.
§ 5. Banyiose, kurios nra nei parapins, nei konventins, mintj leidim duoda banyios rektorius.
6 str. Miiose, veniamose pagal pal. Jono XXIII Miiol dalyvaujant tautai, skaitinius galima skaityti vietine kalba, naudojantis Apatal Sosto pripaintais leidimais.
7 str. Jei kokia nors tikini pasauliei grup, apie kuri kalbama 5 str. § 1, negavo klebono leidimo, ji apie tai turi praneti vyskupijos vyskupui. Vyskupas primygtinai raginamas j pageidavim iklausyti. Jei jis tokiu ventimu pasirpinti negali, iuo reikalu reikia kreiptis Popieikj Ecclesia Dei komisij.
8 str. Vyskupas, norintis pasirpinti tokiais tikini pasauliei praymais, bet vairi prieasi trukdomas tai padaryti, reikal gali patikti Popieikajai Ecclesia Dei komisijai, kuri jam patars ir pads.
9 str. § 1. Klebonas, visk gerai apsvarsts, gali leisti naudotis senesnmis apeigomis teikiant Krikto, Santuokos, Atgailos ir Ligoni patepimo sakramentus, jei taip elgtis skatina siel gerov.
§ 2. Vyskupams suteikiama galia vsti Sutvirtinimo sakrament naudojantis senuoju Romos pontifikalu, jei taip elgtis skatina siel gerov.
§ 3. In sacris constitutis ventintiems dvasininkams taip pat leidiama naudotis pal. Jono XXIII 1962 m. paskelbtu Romos brevijoriumi.
10 str. Vietos ordinarui, jei, jo akimis, tai atrodo naudinga, leidiama, laikantis 518 kanono, steigti personalin parapij ventimui pagal senesnij Romos rito form arba, laikantis teiss norm, paskirti rektori arba kapelion.
11 str. 1988 m. Jono Pauliaus II steigta Popieikoji Ecclesia Dei komisija (5) toliau vykdo savo uduot.
Šios komisijos forma, pareigos ir veikimo normos yra tokios, koki pageidauja popieius.
12 str. Ta pat komisija, be jau turim gali, taip pat vykdys Šventojo Sosto valdi, priirdama, kaip i nurodym laikomasi ir kaip jie taikomi.
Visa, kas iuo apatalikuoju laiku „motu proprio“ nustatyta, galioja bei yra teista ir to privalu laikytis nuo i met rugsjo 14 d., Šventojo Kryiaus Iauktinimo vents, nepaisant nieko, kas tam prietaraut.
Duota Romoje, prie Šventojo Petro, Viepaties 2007-j ir mano pontifikato treij met liepos 7 dien
BENEDICTUS PP. XVI
________________________________________________________
(1) Institutio generalis Missalis Romani, Editio tertia, 2002, 397. (2) Jonas Paulius II. Apatalikasis laikas Vicesimus quintus annus (1988 12 04), 3: AAS 81 (1989), 899. (3) Ten pat. (4) Šv. Pijus X. Apatalikasis laikas „motu proprio datae“ Abhinc duos annos (1913 10 23): AAS 5 (1913), 449–450; plg. Jonas Paulius II. Apatalikasis laikas Vicesimus quintus annus (1988 12 04), 3: AAS 81 (1989), 899. (5) Plg. Jonas Paulius II. Apatalikasis laikas „motu proprio datae“ Ecclesia Dei (1988 07 02), 6: AAS 80 (1988), 1498. __________________________________________________________
Lietuvikas vertimas „Banyios ini“ |